kabiklis

kabìklis sm. (2) 1. GK1939,116 kilpelė, už kurios drabužis kabinamas, kabeklis, pakabas: Ot tau siuvėjas, pasiuvo paltą, neįsiuvo kabìklio! Ds. 2. Slk branktelis lupamam gyvuliui ar mėsai pakabinti: Ar stipras kabìklis, ar išlaikys šitą veršiuką? Dgl. 3. Grž įrankis paskendusiam kibirui iš šulinio išgriebti.